Geriausio III Tarptautinio rytų ir vakarų psichologijos festivalio (2008 m.) psichologo – trenerio Olego Gadeckio interviu.

Reikia būti tik šiek tiek atidesniam, mokytis iš gyvenimo, įsisavinti kiekvieną įvykį, kaip vedlį. Jeigu yra toks atvirumas, tai supratimas ateis. Kiekvienas iš mūsų turi vidinę intuiciją, kuri mums duodama visiems vienodai, tačiau ne visi pasiruošę ja naudotis.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus gyvena ne pagal Visatos dėsnius, jo intuicija neveikia. Jeigu jis pažeidžia tuos dėsnius, tai intuicijos kanalai užsidaro. Kai mes šiurkščiai elgiamės šiame pasaulyje, mūsų psichika tampa nejautria, ji nesugeba įsisavinti subtilius signalus.

Pasaulis – tai mūsų pačių projekcija — Olegai, jus tikite likimu?

— Aš — mokslininkas, man likimas – tai ne tikėjimo klausimas, o mokslinių tyrimų dalykas. Tai, ką žmonės vadina likimu, iš tikrųjų – griežti Visatos dėsniai, kurie veikia mūsų gyvenime.

Kai į mūsų gyvenimą ateina problemos, mes dažnai kaltiname kitus žmones ir išorines aplinkybes. Mes jų nekenčiame, kaunamės su jais. Stengiamės pašalinti iš savo gyvenimo. Ir nesuprantame, kad jie – tiesiog likimo vykdytojai, kurių šaknys yra mumyse.

Vienas iš svarbiausių principų – išmok dirbti su savimi, o ne su aplinkybėmis. Bet pasaulis pradeda keistis tik mums pasikeitus. Pasaulis blogas, nes mes tokie. Pasaulis – tai mūsų pačių projekcija. Pasaulis tampa agresyvesniu (karai, cunami, sausros, potvyniai ir t.t.), nes grubesniais tampame mes viduje ir mūsų elgesys.

Moteris pavilioja savo draugės vyrą. Bet po to atsiranda kita moteris, ir sugriauna jos šeimą. Tai pasekmė to, ką ji padarė anksčiau. Jai sugrįžo jos pačios poelgis. Gal būt tai atsitiks šiame gyvenime, o, gal būt, sekančiame. Bet įvyks būtinai.

Žmonės šiandien gyvena labai savavališkai. O po to, kai jiems grįžta jų pačių poelgiai, jei klausia: „Iš kur tai atsirado? Kas tame kaltas? Aš gi toks geras!“

— Ir kokie pagrindiniai dėsniai veikia Visatoje? 

— Bet kokie veiksmai sugrįžta pas mus. Trečiasis Niutono dėsnis – veiksmas visuomet yra lygus ir priešingas atoveiksmiui. Kitaip sakant – su kokia jėga mes veikiame kažką išorėje, su tokia jėga ta išorė mums atsako. Tai ir yra likimo dėsnis.

Skirtinguose tikėjimuose skelbia, kad su artimuoju reikia elgtis taip, kaip tu norėtum, kad elgtųsi su tavimi. Religija – tai tam tikrų žmogaus elgesio pasaulyje moralinių taisyklių rinkinys, kur yra visi visatos dėsniai: nežudyk, nevok ir taip toliau.

— O kaip išmokti suprasti ženklus, likimo pamokas?

Pati svarbiausia nuotaika – mokinio nuotaika. Pasaulis – tai mokomoji klasė, o mes joje mokiniai.

Nuotaika „aš viską žinau, aš viską galiu“ iš karto blokuoja mūsų ryšį su Visata, blokuoja gebėjimą suprasti, atverti.

Reikia tik būti atidiems, mokytis iš gyvenimo, suvokti kiekvieną įvykį, kaip vadovą. Jeigu yra toks atvirumas, tai supratimas ateis. Kiekvienas iš mūsų turi vidinę intuiciją, kuri suteikiama kiekvienam vienodai, tačiau ne visi pasiruošę ja naudotis.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus gyvena ne pagal Visatos dėsnius, jo intuicija neveikia. Jeigu jis pažeidžia tuos dėsnius, tai intuicijos kanalai užsidaro. Kai mes šiurkščiai elgiamės šiame pasaulyje, mūsų psichika tampa nejautria, ji nesugeba įsisavinti subtilius signalus.

 Problemos šaknis – išdidumas

— Dabar madingiausias dalykas psichologijoje – tai pozityvus mąstymas. Bet lengva mąstyti pozityviai, kai viskas gerai. O kaip būti, kai problemos jau atsirado mūsų gyvenime? Nuo ko tada pradėti?

— Nusistatymas į gerą — tik nedidelė dalis pozityvaus mąstymo. Antra, svarbesnis principas – tai mokėjimas teisingai reaguoti į problemas, kurios ateina į mūsų gyvenimą. Reikia išmokti pozityviai žiūrėti į jas. Reikia suprasti, kad Visata myli mus ir tokiu būdu pateikia vadovą, nurodantį mums mūsų netobulumas. Sunkumus, ateinančius į mūsų gyvenimą, reikia suvokti ne kaip bausmę, o kaip pamoką, kaip apmokymą.

— O ką daryti, kai pastoviai nesiseka viskame?

— Atsikratyti išdidumo. Jis – visų problemų šaknis. Jeigu žmogus pasiruošęs kaltinti savo problemose visus, išskyrus save, tai tuo jis padidina savo nesėkmes.

Mes norime būti mokiniais ir reikalaujame savo – aš teisus, o ne tu. Mes tai sakome ir savo aplinkai, ir Visatai. Bet pavergti Visatą neįmanoma. Ji didesnė už mus ir išmintingesnė. Tai svarbiausia, ką reikia suprasti. 

Pirma pamoka

Mes ir sveikata

Kaip atsikratyti ligų ir neįgyti naujų?

— Kodėl žmonės serga?

— Vienas pirmaujančių šiuolaikinių psichologų Luiza Hei savo knygoje „Galia mūsų viduje“ rašo apie tai, kad, jeigu jus susirgote, tai pirma, ką jus turite padaryti, tai rasti žmogų, kurį jus įžeidėte. Taigi, tai visiškai kitoks požiūris į ligą. Liga – tai kai kurių neteisingų mūsų poelgių santykiuose su kitais pasekmė. Tai pirma priežastis.

Antra priežastis tame, kad mes su jumis gyvename Visatoje, kurioje veikia tam tikri dėsniai. Šie dėsniai reguliuoja gyvenimo būdą visų gyvų padarų. Pavyzdžiui, mums vienas iš tokių dėsnių yra tai, kad reikia eiti miegoti nelabai vėlai, o keltis anksti. Tai bioritmų dėsnis. Jeigu mes jį pažeidžiame, organizmas išeikvoja vis daugiau savo biologinės energijos atsargas ir pradeda irti. Yra netgi atitinkama patarlė šiuo atveju: „Kas anksti keliasi, tam ir Dievas padeda“. Jeigu jus dvejojate šiuo principu, tai paklausinėkite optimistiškų ir lengvai kylančių žmonių, kada jie keliasi. Praktiškai visada – anksti.

Taip pat reikia sveikai maitintis. Ir, deja, dauguma produktų, kuriuos šiandien parduoda, prie sveikos mitybos priskirti negalima. Yra taip pat daugybė kitų visatos dėsnių, kuriuos pažeidžiant ardoma sveikata.

Aplamai, kalbant apie sveikatą, tai dauguma žmonių pradeda apie ją galvoti tada, kai jos lieka mažai. O juk reikia kitaip. Kai sveikatos daug, reikia teisingai gyventi ir didinti ją dar daugiau. Ir tai visai kitas požiūris į sveikatos temą.

— Kokia yra pagrindinė ligų priežastis?

— Kiekviena liga turi psichosomatinę prigimtį. Opa atsiranda pas tuos, kas daug nervuojasi. Stuburas kenčia tada, kai žmogus nerealizuoja savęs gyvenime, kaip asmenybę. Kepenų ligos atsiranda dėl slopinamo pykčio. Jeigu žmogus nemoka atleisti, pyksta, tai neišvengiamai kenčia kepenys. Jeigu mes norime išsigydyti, reikia dirbti su savo vidiniu pasauliu, emocijomis.

Į ligas reikia žiūrėti filosofiškai. Ligos ir priešai – mūsų geriausi mokytojai, jie ateina į mūsų gyvenimą, kad mums parodyti mūsų netobulumus. Taip Visata moko mus ir veda prie vystymosi.

— Ar bet kokią ligą galima išgydyti?

— Aš vėl turiu kreiptis į Luizos Hei likimą. Pas ją buvo trečia vėžio stadija ir gydytojai jai davė 4-5 mėnesius, kad sutvarkytų visus savo reikalus. Ir čia ji suprato, kad nori gyventi, ir rimtai pradėjo dirbti su savimi. Ir išsigydė. Yra labai stipriai užleistų situacijų, kai sunku pasukti ratą atgal. Bet daugelyje kitų atvejų žmogus gali pradėti dirbti su savimi ir nugalėti ligą. Reikia tik teisingai dirbti. O tuo pagrindas – supratimas, kad ligos priežastys visada subtiliame plane.

Kas liečia vėžį, Luiza Hei, pavyzdžiui, įvardina subtilią šios ligos priežastį – nuoskriauda. Ji visų pirma dirbo su ja, švarinant savo atmintį nuo susikaupusios skriaudos, ir dėl to sugebėjo išsigydyti.

Antra pamoka

Mes ir asmeninė laimė

Laimingų santykių ir ilgos santuokos principai

— Pagrindinės priežastys, kodėl nesusiklosto santykiai taro vyro ir moters?

— Tam, kad santykiai būtų laimingi, moteriai reikia suprasti, kas yra moteriškoji prigimtis, o vyrui – kas yra vyriškoji prigimtis.

Šios dvi prigimtys nėra mūsų nuosavybė. Jas duoda mums Visata. Moteriškoji ir vyriškoji prigimtis – tai tam tikros energijos, kurios veikia Visatoje. Todėl, jeigu mes nežinome, kaip turi pasireikšti moteriškoji arba vyriškoji energija ir veikiame pagal savo užgaidas, tai pradedame griauti savo santykius su Visata, ir atskiru atveju – su priešinga lytimi.

Susimąstykite, jus kur nors gamtoje sutikote vienišus gyvūnus? Pavyzdžiui, jus matėte kur nors vienišą skruzdėlę arba vienišą paukštį? Jų nėra, nes gyvūnai gyvena pagal jų prigimtį, kuri jiems duota. O dauguma žmonių pradeda savivaliauti – ir tampa vienišais.

Kokios moteriškos prigimties ypatybės? Moteris – tai švelnumas, kantrybė, skaistybė. Moteris pasirenka vyrą, bet pasirenka tik vieną kartą. Po to ji ištikima jam. Ji moka priimti vyro autoritetą ir subtiliai jį girti, sakant vyrui apie jo privalumus.

Daugumoje vyrų sėkmė išoriniame pasaulyje priklauso nuo to, kokia moteris su juo. Jeigu ji sugeba pastebėti jo geriausias ypatybes ir sakyti jam apie tai, moka būti mylinčia, kantria, tai vyras niekada jos nepaliks. Jis jaus, kad su ja jis gali realizuoti save.

Šiose savybėse pasireiškia tikroji moteriškoji prigimtis. Tačiau šiandien moteriškumas, pagrinde, matuojamas išoriniais parametrais. Moteris galvoja, kad tam, kad sukurti šeimą, reikia užkariauti vyrų širdį įvairiausiais savo kūno atributais. Tačiau moteris – tai ne krūtinės apimtis ir ne suknelės iškirptė, moteris – tai, visų pirma, moteriškas charakteris. Vyrą moteryje, su kuria jis norėtų sukurti šeimą, traukia charakterio savybės, nes jis supranta, kad būtent su jomis jam reikės gyventi.

Pasižiūrėkite į rytų ir vakarų moteris. Vakarų moteris išoriškai patraukli. Bet praeina mėnuo – ir ji jau vyrui nebeįdomi. Nes viduje nieko nėra! Rytuose moteris gali vyrą traukti visą gyvenimą, nes ji turi tam tikras charakterio savybes ir žino, kaip jas teisingai naudoti.

Labai svarbi moters savybė – būti patenkintai. Būti patenkintai – tai reiškia nedaryti taip, kaip darė ta pati senutė iš pasakos apie auksinę žuvelę. Ji reikalavo vis daugiau ir daugiau ir galų gale sugriovė santykius su savo senuku. Dauguma pasipiktins: jeigu aš tenkinsiuos nedaugeliu, aš niekada nieko neturėsiu. Tačiau jeigu moteris moka priimti tai, kas jai suteikiama šalia jos vyro, tai jis bus linkęs jai duoti vis daugiau ir daugiau. Jeigu moteris reikalaus, tai tuo ji griaus santykius su vyru.

Kas liečia vyrus, tai jų prigimtis lyderio, stipri, aktyvi, kuri veda paskui save. Bet vyras – ne tas, kas eksploatuoja ir pavergia, o tas, kuris rūpinasi ir apsaugo. Tai pamatinė vyro charakterio savybė – rūpinimasis kitais. Todėl santykiuose su moterimi vyras turi būti jautrus, mokėti atsakyti į jos emocijas. Moteriai labai svarbu jausti, kad vyras dėmesingas jos jausmams.

Kita svarbi vyro savybė – tai mokėjimas kontroliuoti savo jausmus. Vyras gyvena dėl tam tikro tikslo pasiekimo, kitaip sakant, jis turi turėti misiją. Misija reiškia, kad jis užimtas kažkuriuo dalyku, kuris atneša naudą kitiems.

Jeigu vyras gyvena savo norų patenkinimo lygmenyje (butelis alaus, futbolas ir kiti), tai jis eikvoja savo vyriškąją energiją veltui. Ir viduje jis jaus tuštumą ir beprasmybę, ir keturiasdešimties metų turės klaikią depresiją.

— Kas yra meilė?

— Jeigu mes teisingai veikiame savo prigimties rėmuose (vyriškos arba moteriškos), ir nesuvokiame partnerio, kaip tą, kuris turi tenkinti mūsų norus, o vietoj to prisimename, kad jis – tai tas, kuriuo man reikia rūpintis, tai ir yra meilė.

Kai yra nesavanaudiški santykiai (o tikra meilė visada nesavanaudiška), tai abipusis jausmas bus vis gilesnis ir gilesnis. Ir nėra tam pabaigos.

— Kiek tęsiasi meilė?

— Tam tikru mastu, meilė – begalinė. Taip, santykiuose bus krizių, tai neišvengiama, bet jeigu žmonių tikri santykiai vienas kito atžvilgiu, tai kiekviena krizė tik pagilins jų abipusius jausmus.

Krizė suteikiama mums, kad mes kažko išmoktume, o ne tam, kad mes išsiskirtume. Svarbiausia – norėti ieškoti silpnąsias vietas ir dirbti su savimi, o neskaityti amerikiečių psichologų knygas, kurie rekomenduoja mums keisti partnerius kas septynerius metus. Tiesa, dabar jie jau pradeda rašyti, kad reikia keisti partnerį kas trejus metus. Nuo panašių teorijų reikia laikytis kuo toliau. Jie pilni egoizmo dvasios.

Trečia pamoka

Mes ir vaikai

Kaip teisingai mylėti savo vaikus?

— Kas svarbiausia vaikų auklėjime?

— Svarbiausia, ką reikia suteikti vaikui nuo mažens – meilės jausmą. Ir be to ne su sąlyga: „aš myliu tave tada, kai tu tvarkai savo žaislus“. Tai žaloja vaikus, formuoja gilias traumas. Vaiką reikia mylėti už tai, kad jis yra. O ne už tai, ką jis daro ar ko nedaro. Jeigu vaikas gauna tokius santykius, tai jis užauga pilna, harmoninga asmenybe.

Bet meilė neturėtų būti akla. Meilė – tai ne sentimentai. Jeigu aš viską leidžiu savo vaikui, bet nuo to jo charakteris tampa vis blogesnis, tada tai ne meilė, o prievarta. Mes griauname jo asmenybę. Meilė visada suteikia gėrį kitam, o ne tiesiog savo gerus jausmus, kuriuos mes patiriame, kai esame kartu su juo. Dėl tokio gėrio tėvai kartais gali būti griežti ir smarkus.

— Ar yra skirtumų berniukų ir mergaičių auklėjime?

— Berniuko auklėjime svarbi motinos rolė. Jeigu ji pastoviai baudžia sūnų, verčia jį daryti kažką, ji griauna jo vyriškąją psichiką. Nuo pat mažens motina turi įteigti sūnui, kad jis stiprus, savarankiškas ir, kad jai reikia jo pagalbos. Ji lyg turėtų jame įdiegti tą modelį, leisti jam pajausti, ką reiškia būti vyrų.

Mergaitės auklėjime labai svarbus tėvo vaidmuo. Moteriai svarbu atsiskleisti, dalintis emocijomis, klausti patarimo, turėti vyro prieglobstį, užtarimą. Todėl tėvui svarbu užmegzti pasitikėjimo santykius su dukra, išklausyti ją, būti dėmesingu.

— Ar turi teisę tėvai šaukti ant vaikų, bausti juos?

— Šaukimas reiškia autoriteto praradimą. Margaret Tetčer savo laiku pasakė, jeigu jums reikia įrodinėti savo autoritetą kitiems, reiškia, jus jo neturite. Jeigu tėvai šaukia ir muša vaiką – jis rodo savo silpnumą. Kartais reikia ant vaiko sušaukti, kad jis sustotų, bet labai svarbu neįsitraukti į neapykantos ir susierzinimo emocijas.

Bausmė – tai irgi meilės forma. Tačiau svarbu tai daryti iš meilės platformos, o ne užgniaužto ego: „aš stipresnis, tuoj aš tave nubausiu“.

— Prie ko priveda blogi vaikų ir tėvų santykiai?

Prie ligų ir likimo sugriovimo. Tėvas ir motina – tai dvi pagrindinės mūsų likimo jėgos – moteriškoji ir vyriškoji energija. Jos surištos su dviem pagrindinėm planetom. Per tėvą į mūsų likimą įeina Saulės įtaka, per motiną – Mėnulio.

Saulės energija – aktyvumo energija. Ji suteikia mums tokias savybes, kaip ryžtas, kryptingumas, gebėjimas veikti, užtarti kitus. Jeigu žmogus turi neigiamą požiūrį į tėvą, jis nutraukia kontaktus su šia jėga. Šiuo atveju jis negalės energingai veikti, rūpintis kitais, bus arba silpnu, be charakterio, arba despotu, agresyviu kitiems.

Mėnulio energija – tai jėga, kuri viską harmonizuoja. Jeigu žmogus nutraukia santykius su motina, jis nutraukia ryšį su šia jėga. Jį kankins dvejonės ir nepasitenkinimas. Jis bus nervuotas, susierzinęs ir nesugebantis nieko mylėti.

Ketvirta pamoka

Mes ir pinigai

— Kodėl yra turtingi ir vargšai? Ir ar gali vargšai tapti turtingais? 

— Yra dvi turtingųjų rūšys: godūs ir dosnūs. Jų likimai skirtingi. Pas godų klestėjimo energijos atėjimas tam tikru momentu sustoja. Nereikia pavydėti godiems turtingiems, subtiliame lygmenyje jie save ardo, naikina.

Turtingieji, kurie galvoja apie kitų žmonių gerovę, tampa dar turtingesni. Visata tarytum juos išrenka savo vedliais ir per juos rūpinasi kitais.

Turtas ir Dievas turi vieną šaknį. Turtas – tai galia, kuri ateina iš Dievo, ir reikia ją naudoti ne savanaudiškai, o nesavanaudiškai. Atiduoti ją, nes ji mums nepriklauso. Bet tai nereiškia, kad turtingas turi išeiti į lauką ir išdalinti viską iki paskutinio. Jis turi panaudoti turtus žmonių tarnavimui. Organizuoti kažką, kas tarnaus ir padės kitiems.

Kas liečia vargšus, tai jie taip pat skirstomi į dosnius ir godžius. Dosniais vargšais tarytum rūpinasi tam tikra aukščiausioji jėga, jiems visą laiką kažką dovanoja, padeda. Jie – vargšai dėl to, kad jie nenori būti turtingais. Bet potencialą jie turi, nes dosnumas traukia klestėjimo energiją. Godūs vargšai – apgailėtinas atvejis, jų likimas pavydėti kitiems, nes jų gyvenime turtai niekada neateis.

— Kaip teisingai uždirbti pinigus?

Deja, dabar žmonės labai susikoncentravę į pinigus ir užsidirba pinigus nekreipiant dėmesio, kaip jie tai daro. Bet yra verslo ekologijos samprata. Tai ne tik sėkmė bet kokia kaina.

Jeigu pinigai uždirbami nesąžiningai, kartu su sėkme ir karjera į gyvenimą ateina įvairios problemos. Auga vidinis nepasitenkinimas, atsiranda depresija ir t.t. Samprata „sėkmės ekologija“ reiškia, kad mano sėkmė pasiekta teisingai, nepažeidžiant visatos dėsnių. „Ekologinė sėkmė“ veda prie sėkmės energijos žmoguje atskleidimo.

— Ar verta visada siekti pinigų?

Dabar yra daug psichologinių knygų, kurios aiškina, kaip tapti turtingu. Bet turtingais turi būti ne visi. Yra žmonių, kuriems pagal prigimtį reikia būti turtingiems. Toks jų savęs realizavimas pasaulyje. Be kiti žmonės, kurie pradės tai daryti, praras save kaip asmenybę. Jų kitoks savęs realizavimo būdas pasaulyje. Jeigu jie priešinsis savo vidinei prigimčiai, sieks būti milijonieriais, tai bus tiesiog nelaimingi.

Svarbiausia – rasti užsiėmimą pagal savo prigimtį. Tai suteikia pasitikėjimo. Būtent jis reiškia, kad jus užsiimate savo veikla šiame pasaulyje.

Priešingu atveju galima pasiekti net tam tikros sėkmės išoriniame plane – padaryti karjerą, praturtėti, bet dėl to, kad žmogus užsiima ne pagal savo prigimtį, pas jį stiprės vidinis nepasitikėjimas.

Dabar labai daug žmonių jaučia nepasitikėjimą. Nes dažnai negalvoja apie tai, kad šiame pasaulyje reikia ne tik siekti viršūnės, kovojant dėl pyrago kąsnio, o reikia realizuoti save, savo asmeninį potencialą. Šia prasme šiuolaikinė psichologija dažnai labai ribota, nes sako: „Griebk! Paimk savo aukso puodą! Manipuliuok!“. Tokioje nuotaikoje žmogus jau žiūri ne į savo vidų – į savo poreikius, o į tai, ką lengva paimti. Vyksta asmenybės griovimas.

— Kaip pasiekti kolegų ir pavaldinių pagarbą?

Jeigu žmonės elgiasi su tavim su panieka, problemos reikia ieškoti tik savyje. Į žmogaus gyvenimą, kuris nepasitiki, nevertina savęs kaip asmenybės, pastoviai ateis žmonės, kurie jį skriaus, užgaulios, spaus jį. Per kitus žmones pas mus grįžta tai, kas yra mūsų viduje.

Antra priežastis tame, kad pats žmogus su panieka elgiasi su kitais. Jeigu kažkur su kažkuo mes elgiamės tokiu būdu, tai į mūsų gyvenimą ateis žmonės, kurie taip pat elgsies su mumis.

Tam, kad pakeisti situaciją, reikia, pirma, išvystyti savigarbą, o antra, reikia skleisti gėrį kitiems. Svarbu daryti kokius nors nesavanaudiškus poelgius kitų atžvilgių: padėti smulkmeniškai, dovanoti dovanas ir taip toliau.

Kas liečia kolektyvo vadovus, tai yra dvi skirtingos lyderystės koncepcijos. Pirma ir neteisinga – tai lyderystės koncepcija grindžiama valdžia: „Aš turiu galią, pinigus, aš įsakinėju, ir tu turi paklusti“.

Iš tikrųjų lyderystė reiškia autoritetą. Jis niekaip nesusietas su padėtimi, kurią užima žmogus, o grindžiamas žmogaus charakterio savybėmis: kiek jis ryžtingas, moka nustatyti tikslus, atidus žmonėms.

Lyderystė grindžiama pozicija – laikina. Tokius lyderius greitai nušalina.

Paskutinė pamoka

Mes ir gyvenimas

— Kokius žingsnius žengti, kad gyvenimas keistųsi į geresnį?

Dar kartą atidžiai perskaityti viską, apie ką mes su jumis kalbėjome ir pasistengti tai realizuoti gyvenime. Visa kita atsitiks savaime. Yra labai gera patarlė: „Būtų mokinys, o mokytojas atsiras.“ Gyvenimas mus veda, jeigu yra noras gauti jo vedlį. Jis duos reikalingas knygas, reikalingus mokytojus. Gyvenimas – geras mokytojas, tik klausimas mūsų pasirengime jį priimti.

Paskelbta 2011 m. Innervoice autoriumi